krūpsėti

krū́psėti, -i, -ėjo intr. DŽ, krūpsė́ti, krū́psi, -ė́jo JI402, BŽ50, Jnšk, Ps 1. tarpais trūkčioti, drebėti, virpėti: Jis turi kokią išgąstį: per miegus vis krū́psi Vlkv. Krū́psi ana par sapną J. Daugelio rankos į senatvę pradeda krūpsėti Rs. Jos krūpsinčius pečius šiltai jis apkabina K.Kors. Jinai gi apsikniaubė ant girnų kampo, ir jos pečiai krūpsėjo nuo verksmo rš. Kad verkia, kad verkia, net visa krū́psi Gs. Tas vaikas priemėtį turi, nuolat krūpsi Kp. Krūtinė krūpsėjo nuo verksmo Jš. | Žaliasis automobilis nuriedėjo krūpsėdamas per nelygų grindinį J.Dov. Vaikinas žiūrėjo į krūpsinčią grabnyčią rš. 2. baiminantis krūpčioti, gūžčioti: Arklys visą laiką krūpsė́jo, pakol pervedžiau per tiltą Ėr. Varteliai sugirgždės, šuns grandinė subrazdės – Barbė tik krūpsi ir krūpsi I.Simon. Vaikiukas krū́psi – nusigąsta, pašoka iš sapno J. Zuikelis po lauką krūpsėdamas bėgioja LTR(Sln). Kai kada tai kas tik šmėstels, ir krū́psi Ds. Kai tik nusigandau tą vakarą, taip pradėjau krū́psėti nuo mažiausio nieko Jrb. Albertukas krūpsėdamas įėjo mokyklon rš. [Kelionėje] pakriaušėmis krūpsė́jau A.Baran. | prk.: Tik liūdnas atminimas amžinai širdyje krūpsi (nemaloniai iškyla, prisimena) rš.

◊ širdìs krū́psi ima baimė: Grigorijus pajuto, kaip krūpsi širdis rš.